Išvyka į Šventąją

Nuo viešbučio iki Beždžionių tilto pajūrio dviračių taku yra apie 15 kilometrų. Takas yra „EuroVelo 10“ dalis, eina pušynais ir kopomis, beveik visą laiką toliau nuo automobilių. Važiuojant ramiai, 12–15 km/h greičiu, kelionė užtrunka apie valandą ar kiek ilgiau į vieną pusę.

‍

• Dviračių nuomos punktų yra ir Palangoje, ir Šventojoje, pavyzdžiui, „Kurortų pramogos“ (tel. +370 699 92580).
• Palangoje dviračiais negalima važiuoti ant tilto ir Birutės parke, o J. Basanavičiaus gatvėje – nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d.
• Pakeliui verta sustoti prie jūros po audros: Šventosios paplūdimiuose žmonės renka ir gintarą.

Vietinius Palangos autobusus vežioja UAB „Vlasava“. Iš viešbučio patogiausia eiti iki stotelės „Centras“ (apie 15 min pėsčiomis): iš ten autobusas Nr. 3 per apie 25 minutes nuveža iki stotelės „Tiltas“, prie pat Beždžionių tilto. Autobusas Nr. 4 išvyksta nuo Palangos autobusų stoties 14-osios aikštelės (apie 22 min pėsčiomis), važiuoja pro Šventąją ir Būtingės bažnyčią iki Būtingės terminalo.

‍

Tvarkaraštis keičiasi kartu su sezonu, o ne sezonu tarp reisų būna ir dviejų valandų pertraukų, todėl prieš išvykdami pasitikrinkite: autobusas Nr. 3, autobusas Nr. 4. Už bilietą galima sumokėti vairuotojui grynaisiais arba kortele, taip pat programėle „Ticket Klaipėda“.

• Beždžionių tiltas (1973) siūbuoja po kiekvienu žingsniu. Tai Šventosios simbolis ir susitikimo vieta.
• Jūrų Žvaigždės bažnyčios bokštas. Apžvalgos aikštelė apie 40 m aukštyje, į ją veda 200 laiptelių. Iš viršaus matyti uostas, jūra, o giedrą dieną ir Palanga. Sezono metu jis atidaromas, bet apie apsilankymą reikia iš anksto susitarti su klebonu telefonu +370 687 17613.
• Medinė „Stella Maris“ koplyčia (1929) ant upės kranto. Pasakojama, kad statybines medžiagas baržomis atgabeno audrą išgyvenę žvejai. Jos varpas nulietas Karaliaučiuje 1608 m.
• „Žvejo dukros“ (1982): trys merginos kopose prie uosto vartų žvelgia į jūrą.
• Žemaičių alkas: dvylika ąžuolinių stulpų ant kopos, kuriuose vyksta senovinės metų šventės.
• Švyturys (1957, 39 m) aptvertas, todėl jį galima apžiūrėti tik iš lauko.

Šventoji uostu buvo jau XIII amžiuje, o XVII amžiuje čia prekiavo anglų pirkliai. 1701 m. švedų laivynas uostą sugriovė ir užvertė akmenimis bei smėliu. Po Pirmojo pasaulinio karo Šventoji priklausė Latvijai, o Lietuvai ją 1921 m. priskyrė tarptautinė arbitražo komisija.

‍

2026 m. rugsėjo 11 d. čia pradėti statyti du nauji išoriniai molai: pietinis 647,5 m ir šiaurinis 402,5 m ilgio. Darbai truks apie dvejus metus. Ant pietinio molo planuojamas 9 m pločio promenados takas, bet kol kas upės žiotyse vyksta statybos: tikėkitės tvorų ir nesitikėkite pasivaikščioti molu.

‍

Prie Šventosios archeologai rado 42 akmens amžiaus gyvenvietes, bet vietoje jų pamatyti negalima: radiniai saugomi Palangos gintaro muziejuje ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Pietinis Šventosios paplūdimys tęsiasi 5,4 km ir yra padalytas į zonas: bendrą, moterų, vyrų, nudistų, pritaikytą neįgaliesiems ir 300 metrų zoną, kur galima su gyvūnais. Ji yra į šiaurę nuo moterų paplūdimio, bet visada žiūrėkite į ženklus vietoje.

‍

Perėję Beždžionių tiltą, atsidursite šiauriniame paplūdimyje, kuris veda iki pat Latvijos. Sienos ženklas LT-LV 0001 stovi ten, kur siena pasiekia jūrą, maždaug už 4 km pėsčiomis smėliu nuo tilto. Kelio ten nėra, todėl pasiimkite vandens ir asmens dokumentą.

• „Du malūnai“, Šventosios g. 6: šeimos restoranas su savos kepimo duona, gira ir rūkyta žuvimi, žaidimų aikštele lauke ir žaidimų kambariu viduje.
• „Vikingas“, Kopų g. 6, ir „Nendrinė pastogė“, Miško takas 24: dirba vasaros sezonu.
• „Prieš vėją“, Jūros g. 38: prie dviračių tako, vasarą kasdien, ne sezonu savaitgaliais.
• „Auksinės kopos“, Jūros g. 30: viešbučio restoranas, kai kitur jau uždaryta.

‍

Darbo laikas keičiasi pagal sezoną, tad prieš važiuodami pasitikrinkite.

• Joninės, birželio pabaigoje: mugė Jūros gatvėje, kupoliavimas prie Žemaičių alkos ir ugnies misterija upės žiotyse.
• Nėgių žvejyba: 2026 m. Šventosios nėgių žvejybos tradicija įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą.
• Baltų vienybės diena, rugsėjį, Palangoje ir Šventojoje.
• Eglės įžiebimas pėsčiųjų aikštėje, gruodžio pradžioje.