Pajūrio regioninis parkas

Pajūrio regioninis parkas įkurtas 1992 m. rugsėjo 24 d. ir driekiasi nuo senosios Palangos iki Klaipėdos ribos. Iš 5 865 hektarų daugiau nei pusė yra Baltijos jūra, todėl šis parkas saugo ir tai, ko nuo kranto nematyti: pakrantės vandenis, kuriuose žiemoja ledinės antys, o žiemą ant jūros susirenka daugiau nei 10 tūkstančių paukščių.

‍

Sausumoje saugomas retas akmenuotas ir skardingas krantas, kopos ir smiltpievės. Tik čia Lietuvoje auga mažasis varpenis, ir tik čia yra pajūrio smėlynų tyrulių buveinė. Parke suskaičiuota apie 140 paukščių rūšių.

‍

Nuo 2023 m. parką prižiūri Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija. Senoji parko svetainė nebeveikia, todėl naujausios informacijos ieškokite mlietuva.lrv.lt ir saugoma.lt.

Olando kepurė yra apie kilometro ilgio Baltijos kranto skardis tarp Karklės ir Girulių, susiformavęs prieš 12–15 tūkstančių metų. Jo viršus iškilęs apie 24 metrus virš jūros lygio, o šlaitas į paplūdimį leidžiasi 16–18 metrų. Jūrininkams jis ilgai buvo orientyras: navigacijos ženklai čia pastatyti XIX a. pradžioje, o pavadinimą 1818 m. žemėlapiuose ir locijose užrašė prūsų inžinierius C. Wutzke.

‍

Iš kur vardas, tiksliai nežinoma. Pasakojama, kad iš jūros kalva primena olandiško stiliaus žvejo kepurę. Kita versija sieja vardą su olandais, XVI a. gyvenusiais Klaipėdoje. Kad ir kaip būtų, 2025 m. apžvalgos aikštelės skaitiklis užfiksavo 362 946 apsilankymus: tai lankomiausia direkcijos prižiūrima vieta.

‍

Bangos ir požeminis vanduo skardį graužia apie 50 cm per metus. Iš jo išplautos ir mamutų kaulų liekanos, kurioms apie 23 tūkstančius metų. Dvi radines galima pamatyti lankytojų centre Karklėje.

Karklė pirmą kartą paminėta 1253 m. XIX a. viduryje sodybos čia buvo išdėstytos taip, kad kiekvienas kiemas turėtų savo išėjimą į jūrą. Šiandien tai vienintelis išlikęs žvejų kaimas žemyninėje Lietuvos pakrantėje, kuriame vis dar žvejojama tinklais, o kasmet vyksta žvejų šventė „Menkinė“. Pajūryje iki šiol gaudomas ir gintaras: rankomis, bangose, specialiais tinkleliais.

‍

Nemirseta yra šiauriniame parko gale, jau Palangos teritorijoje. Vokiškai ji vadinosi Nimmersatt, ir iki Pirmojo pasaulinio karo čia buvo šiauriausias Vokietijos imperijos taškas. Liko buvusi laivų gelbėjimo stotis ir dalinai griuvęs kurhauzas, pastatytas XV a. karčemos vietoje. Nemirsetos kopos yra bene arčiausia viešbučio laukinė gamta: iki jų apie 6 km dviračiu.

• Dviračiu. Pajūrio dviračių takas eina nuo Palangos per Nemirsetą, pro Plazę, Karklę ir Olando kepurę iki Girulių ir Klaipėdos. Iki Olando kepurės apie 16 km, apie valandą ramaus važiavimo. 2025 m. vien ruože tarp Karklės ir Nemirsetos užfiksuota beveik 150 tūkstančių dviratininkų pravažiavimų.
• Automobiliu. Iki Olando kepurės automobilių aikštelės apie 18 km ir 22 min, iki lankytojų centro 16,5 km. Nuo aikštelės iki apžvalgos aikštelės apie 500 m pėsčiomis.
• Autobusu. Tiesioginio autobuso iš Palangos į Karklę nėra. Važiuokite 31 maršrutu iki Klaipėdos stotelės „Universiteto st.“, ten persėskite į miesto autobusą Nr. 24 ir išlipkite stotelėse „Olandų kepurės st.“ arba „Pajūrio regioninio parko lankytojų centro st.“. Tvarkaraščius verta pasitikrinti dieną prieš: stops.lt.

• Automobilių stovėjimas. Aikštelėje prie Olando kepurės mokama visus metus, 8.00–20.00. 2025 m. tai kainavo 2,50 € per valandą nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d. ir 1 € per valandą likusiu metu. Placio gatvės aikštelėse Karklėje mokama tik sezono metu. Elektromobiliams ir automobiliams su neįgaliojo kortele mokėti nereikia.
• Lankytojų centras nedirba sekmadienį ir pirmadienį. Prieš važiuodami ne sezono metu verta paskambinti: +370 46 412 483.
• Plazėje nesimaudoma. Ežeras yra rezervate, juo galima grožėtis tik iš paukščių stebyklos.
• Laužai ir palapinės tik tam įrengtose vietose, pavyzdžiui, Kalotės ežero poilsiavietėje. Nakvoti ar gaminti valgį kemperiuose saugomoje teritorijoje draudžiama, išskyrus kempingus.
• Lankytojo bilietas savanoriškas: 1 € dienai. Juo prisidedama prie takų priežiūros.