Prieš šimtą metų Palanga buvo grafų Tiškevičių kurortas: jie statė vilas, kurias nuomojo vasarotojams, maudykles, kurhauzą ir bažnyčią. Didelė dalis tų pastatų tebestovi pušų pavėsyje vos už kelių šimtų metrų nuo viešbučio, ir dauguma praeivių nė nežino, pro ką eina.
Šis maršrutas veda ratu pro 12 vilų ir kurorto pastatų: nuo 1939 m. modernizmo iki 1827 m. vaistinės. Kiekviena stotelė turi savo istoriją: Prezidento vasaros rezidencija, vėjo vargonai bokšte, meilužės kambarys ir „Komoda“, kurios pravardė visiškai pelnyta.
- Stotelių
- 12
- Atstumas
- 4,7 km
- Seniausia
- 1827 m.
- Naujausia
- 1939 m.
Kodėl Palanga atrodo taip
XIX a. pabaigoje grafai Tiškevičiai Palangą pavertė kurortu. Jie statė medines vilas, kurias nuomodavo vasarotojams, ir kvietė į jas gimines bei draugus. Daugelis vilų pastatytos vadinamuoju šveicarišku stiliumi: galerijos, bokšteliai, erkeriai ir pjaustinėti medžio ornamentai. Tarpukariu prie jų prisidėjo modernistinės bankininkų ir valdininkų vilos.
Dauguma vilų šiandien privačios, viešbučiai ar įstaigos, todėl jomis grožėkitės iš gatvės ir į kiemus neužeikite. Vidun galima tik į vilą „Anapilis“, kurioje dabar veikia Palangos kurorto muziejus, į bažnyčią ir į kurhauzą per renginius.
Maršrutas žemėlapyje
- Vila „Pelėda“ Pradedame nuo modernizmo: 1939 m. bankininko Buršteino vila su simetrišku fasadu, masyviais antro aukšto balkonais, o po jais – terasomis su juostiniais langais. Dešimt kambarių jungia koridorių sistema, išlikusi iki šiol.
- Šiltųjų maudyklių pastatas Štai kodėl į Palangą apskritai važiuota: gydytis. Grafas Feliksas Tiškevičius čia pastatė „šveicariško“ stiliaus maudyklę su šildyto jūros vandens, mineralinėmis ir žolelių voniomis. 1910–1912 m. pristatyti sparnai, ir vonių buvo 24, trijų klasių.
- Vila „Mahorta“ Ieškokite dviaukščio aštuonkampio bokštelio, tai ryškiausia vilos detalė. Iki Pirmojo pasaulinio karo ji priklausė grafienei Sofijai Tiškevičienei, o tarpukariu čia veikė populiarus restoranas su orkestru, vakaro koncertais ir šokiais.
- Vila „Baltoji“ Viena iš nedaugelio mūrinių kurorto vilų. Ketvirtajame dešimtmetyje prezidentas Antanas Smetona kiekvieną sezoną praleisdavo čia su šeima keturias savaites, todėl vila vadinta Prezidento vasaros rezidencija.
- Vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“ Romantiškieji kurorto dvyniai. Juos supo balkonai, kurie sezono metu virsdavo flirto, pažinčių ir pasibuvimų erdve. Sovietmečiu balkonai ir terasos nugriauti, tačiau vilos vis dar atrodo gana autentiškai.
- Vila „Anapilis“, Palangos kurorto muziejus Vienintelė vila, į kurią galima užeiti. Bokštelių ir erkerių siluetas, galerijos aplink, o bokšto viršus su žiediniu balkonu primena švyturį. 2015 m. restauruojant bokšte rasti aštuoni skardiniai vėjo vargonai: jie gaudė jūros vėją ir skleidė keistus garsus. Žmonės vilą vadino „ana pilimi“, iš čia ir vardas.kurortomuziejus.lt
- Vila „Jūrapilis“, arba „Komoda“ Trumpas nukrypimas į vakarus. Italų neorenesanso mūrinę vilą apie 1895 m. grafas Feliksas Tiškevičius pastatė broliui Aleksandrui; projektas priskiriamas architektui Leonardui Marconi. Pravardę „Komoda“ ji gavo dėl panašumo į stalčių spintą. Dabar čia svečių namai.
- Vila „Jūros akis“ Šveicariško stiliaus asimetriška vila, kurios kiekvienas fasadas vis kitoks. Viršuje įrengti trys apartamentai: „Jūros akis“, „Grafas“ ir „Meilužė“. Pasak legendos, paskutiniame gyveno grafo meilužė.
- Fachverkinių vilų kompleksas Šveicariškos detalės susipina su prūsišku fachverku. Tai vienas seniausių Palangos kompleksų, primenantis laikus, kai į kurortą grafų kvietimu suvažiuodavo jų giminės ir draugai aristokratai. Gatvė tada buvo smėlėtas kelias, vadintas Tiškevičiaus alėja.
- Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Neogotikinė raudono mūro bažnyčia, kurią 1897–1907 m. pastatė architektas Karlas Eduardas Strandmannas. Sakykla ir trys altoriai iš Prancūzijos marmuro. Bokšto apžvalgos aikštelė 21,4 m aukštyje, užlipus pro laikrodžio mechanizmą: nemokama, bet uždaryta per pamaldas ir santuokas.
- Kurhauzas ir Grafų Tiškevičių alėja Kurorto širdis: restoranas, skaitykla, biliardinė, šokiai ir koncertai, čia pat buvo renkamas kurorto mokestis. 2002 m. pastatas sudegė; mūrinė dalis atkurta 2013 m., medinė 2020 m. pagal senas nuotraukas. Toliau eikite alėja į pietus: grafų skulptūros ir šeimos devizas grindinyje, „Išsirink, ką myli“.palangoskultura.lt
- Senoji vaistinė Viena seniausių vaistinių Lietuvoje, įkurta 1827 m. Rygos vokiečio Vilhelmo Johano Griuningo. Jis užpatentavo 27 žolelių trauktinę „Trejos devynerios“, o spaudos draudimo metais tėvas ir sūnus spausdino receptus lietuviškai. 1944–1951 m. čia buvo NKVD būstinė, tai mena atminimo lenta. Vaistinė veikia iki šiol.
Pasivaikščiojimas valandomis
- 0:00ViešbutisIšeiname į Birutės alėją: pirmoji vila vos už 200 metrų.
- 0:05Vila „Pelėda“Modernizmas, 1939 m. Iš čia einame į šiaurę, kurorto laikų link.
- 0:15Šiltosios maudyklėsPastatas, nuo kurio prasidėjo gydomasis kurortas.
- 0:25Birutės alėjos vilos„Mahorta“, „Baltoji“, „Romeo“ ir „Džiuljeta“: keturios vilos per 200 metrų.
- 0:45Vila „Anapilis“Jei muziejus atidarytas, skirkite jam 30–45 min.
- 0:55„Komoda“ ir J. Basanavičiaus gatvė„Jūros akis“ ir fachverkinės vilos. Geriausia vieta kavai.
- 1:25Bažnyčia ir kurhauzasUžlipkite į bokštą, tada eikite Grafų Tiškevičių alėja į pietus.
- 1:45Senoji vaistinėPaskutinė stotelė, iki viešbučio liko 650 metrų.
- 1:55Atgal viešbutyjeArba ilgiau, jei užsuksite į muziejų ar kavinę.
Ko ieškoti
Vila „Anapilis“: muziejus
Palangos kurorto muziejus veikia vilos „Anapilis“ keturiose salėse: apie grafus Tiškevičius, kurorto architektūrą ir poilsį Palangoje anuomet. Lankytojų laukia veidrodžių kambarys ir vėjo vargonų garsai, o ekspozicijos tekstai yra ir anglų kalba.
- Spalio–balandžio mėn.: antradienį–šeštadienį 10.00–19.00.
- Gegužės–rugsėjo mėn.: trečiadienį–sekmadienį 10.00–19.00.
- Paskutiniai lankytojai įleidžiami likus 30 min. iki uždarymo. Per valstybines šventes muziejus nedirba.
- Bilietas 5 € (lengvatinis 2,50 €), šeimos bilietas 9 € arba 14 €, ikimokyklinukams nemokamai.
Grupėms galima užsisakyti gidą tel. +370 460 30576. Ne sezono metu maršrutą verta planuoti antradienį–šeštadienį, kad muziejus būtų atidarytas.
Kai kas pasakojama, kai kas tikra
Apie „Anapilį“ pasakojama, kad ligota grafienė Sofija Tiškevičienė slaptame veidrodžių kambaryje virš palėpės šaukdavosi dvasias. Pats muziejus pažymi, kad istoriniai šaltiniai tam veikiau prieštarauja: grafienė buvo pamaldi. Užtat vėjo vargonai tikri, juos restauratoriai rado bokšte 2015 m.
Dėl „Komodos“ autoriaus nesutariama: turizmo centras ją priskiria Leonardui Marconi, o enciklopedija mini architektą Marijaną Tolvinskį. Kad ir kas ją suprojektavo, panašumas į stalčių spintą akivaizdus.
Patarimai
- Trumpesnis variantas: apeikite tik Birutės alėjos vilas (1–6 ir 8 stotelės) ir grįžkite ta pačia alėja. Tai maždaug pusė maršruto.
- Šviesa: rudenį ir žiemą žema popietės saulė gražiausiai išryškina medžio drožinius Birutės alėjoje.
- Su vaikais: suskaičiuokite bokštelius ir papasakokite apie vėjo vargonus. Kelias lygus, tinka vežimėliui, o „Komodą“ galima praleisti.
- Oficialus maršrutas: turizmo informacijos centras (Vytauto g. 94) siūlo maršrutą „Atrask senąsias Palangos vilas“ su 27 objektais ir pasakys, ar vyksta ekskursijų su gidu.
Verta žinoti
Šaltiniai
Iš kur ši informacija
- Palangos turizmo informacijos centras: kultūros paveldo objektai
- Vila „Pelėda“
- Šiltųjų maudyklių pastatas
- Vila „Mahorta“
- Vila „Baltoji“
- Vilų kompleksas „Romeo“ ir „Džiuljeta“
- Palangos kurorto muziejus: vila „Anapilis“ ir vėjo vargonai
- Palangos kurorto muziejus: darbo laikas ir kainos
- Vila „Jūrapilis“ („Komoda“)
- Vila „Jūros akis“
- Fachverkinių vilų kompleksas
- Bažnyčia ir apžvalgos aikštelė
- Palangos kurhauzas
- Grafų Tiškevičių alėja
- Palangos senoji vaistinė
- Visuotinė lietuvių enciklopedija: Palangos architektūra
- Pastatai kalba: vila „Komoda“
- LRT: J. Basanavičiaus gatvės istorija
- Žemėlapis ir maršrutas: OpenStreetMap, OpenFreeMap, FOSSGIS maršrutizatorius
- Nuotrauka viršuje: vila „Anapilis“ žiemą, Topperis, CC BY-SA 4.0
- Nuotrauka tekste: vila „Jūros akis“, Andrzej Otrębski, CC BY-SA 4.0
Datos ir istorijos paimtos iš Palangos turizmo informacijos centro kultūros paveldo aprašų ir Palangos kurorto muziejaus, sutikrintos su Visuotine lietuvių enciklopedija. Kai šaltiniai nesutaria, tai nurodėme tekste. Maršruto ilgis apskaičiuotas pagal OpenStreetMap pėsčiųjų takus. Informacija tikrinta 2026 m. spalio 21 d.
