Žemaitijos nacionalinis parkas

1960–1962 m. sovietų kariuomenė Plokštinės miške prie Platelių ežero įrengė pirmąją Sovietų Sąjungoje požeminę balistinių raketų paleidimo bazę. Apie 10 000 kareivių statybininkų 27 metrų gylio šachtas kasė rankomis, kastuvais, „kaip šulinius“. 1963–1978 m. čia stovėjo keturios R-12 raketos su termobranduoliniais užtaisais, nutaikytos į Vakarų Europos miestus. Taikiniai buvo keičiami kas kelerius metus, bet nė viena raketa taip ir nebuvo paleista. 1978 m. birželio 18 d. kariai išvyko, bazėje įsikūrė pionierių stovykla, o muziejus lankytojams atvertas 2012 m.

‍

Po žeme eisite koridoriumi su balta linija ant grindų, pamatysite atkurtą valdymo pultą, vado kabinetą, ryšių mazgą ir pažvelgsite į tikrą raketos šachtą. Paroda apie Šaltąjį karą, raketų modeliai ir branduolinio sprogimo imitacija buvusioje saugykloje palieka įspūdį net paaugliams, kurie muziejų nemėgsta. Už pusės kilometro stovi buvęs karinis miestelis: apie dešimt pastatų galima apžiūrėti iš lauko, o informaciniai stendai ir miestelio 3D modelis įrengti 2025 m.

Šį keistą ir gražų sodą sukūrė savamokslis akmentašys Vilius Orvidas (1952–1992), trečios kartos akmenkalių dinastijos atstovas. 1973 m., grįžęs iš kariuomenės, jis su tėvu pradėjo tempti namo riedulius, kuriuos melioracijos metu ketinta susprogdinti. Tą patį darė su šimtamečiais medžiais, kelmais ir senais ūkio padargais iš griaunamų sodybų. Iš jų gimė religinės ir meninės kompozicijos, kurios nepatiko sovietų valdžiai. 1989 m. Vilius tapo pranciškonu, broliu Gabrieliumi, o 1992 m. staiga mirė dirbdamas sodyboje.

‍

Takai veda tarp akmenų, medžio skulptūrų ir senų daiktų, tarp kurių yra „net tankas“. Didįjį varpą lankytojai kviečiami paskambinti patys. Lipti ant akmenų ir medinių konstrukcijų draudžiama, o su vaikais reikia būti akylesniems. Kavinės sodyboje nėra, tad ilgesniam apsilankymui užkandžių pasiimkite su savimi.

Platelių ežeras yra didžiausias ir giliausias Žemaitijoje: apie 1200 ha ploto ir beveik 50 m gylio, su septyniomis salomis. Legenda pasakoja, kad virš pievų tris dienas kabojo didžiulis juodas debesis, kol viena senutė sušuko: „Kāp platē lėij!“ Tada debesis nukrito ir tapo ežeru. Pilies saloje XV a. stovėjo kunigaikščių pilis, o su Šventorkalnio pusiasaliu ją jungė beveik 300 m ilgio medinis tiltas.

‍

Platelių dvaras nuo XVIII a. pabaigos iki 1940 m. priklausė prancūzų grafams de Choiseul-Gouffier. Mediniai rūmai sudegė 1943 m., bet išliko arklidės, svirnas ir kluonas. Arklidėse įsikūrusiame Užgavėnių muziejuje kabo daugiau nei 300 kaukių: Plateliai Užgavėnėmis garsėjo net sovietmečiu, kai šventė buvo draudžiama. Dvaro parke auga Raganos uosis, storiausias uosis Lietuvoje, kurio apimtis 7,56 m.

• Pirmadienį Orvidų sodyba, Platelių dvaro ekspozicijos ir lankytojų centras uždaryti. Šaltojo karo muziejus dirba kasdien, tad dieną verta skirti jam ir pasivaikščiojimui prie ežero, pavyzdžiui, apie 4 km Šeirės pažintiniu taku.
• Gruodį–vasarį Orvidų sodyba uždaryta. Važiuokite tiesiai į Šaltojo karo muziejų, o iš ten į Platelius (antradienį–šeštadienį).
• Sekmadienį ne vasarą Platelių dvaro ekspozicijos ir lankytojų centras nedirba.
• Liepos pradžioje vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai (2026 m. liepos 1–12 d.). Tai įspūdinga patirtis, bet per miestelį važiuosite lėtai, o vietų automobiliams mažai.

‍

Viešuoju transportu tokios dienos nesuplanuosite: autobusai iš Plungės į Platelius kursuoja tik ryte ir vakare, o į Šaltojo karo muziejų nevažiuoja nė vienas.

Ikimokyklinukams įėjimas į Šaltojo karo muziejų nemokamas, tačiau vaikai turi būti su suaugusiuoju, o vežimėliai po žeme neleidžiami. Požeminė dalis nepritaikyta žmonėms su judėjimo negalia: jie gali aplankyti lankytojų centrą ir lauko ekspoziciją. Spalį–balandį muziejus rengia užsiėmimus pagal amžių, pavyzdžiui, pabėgimo kambario žaidimą „Operacija SS4 Sandal“ 16 metų ir vyresniems; juos reikia užsisakyti iš anksto.